- brėžukas
- brėžùkas sm. (2) BzF102 žr. brėžiukas: Pirmiau atsirado brėžùkai, paskuo patrūlis (žibalas) Grg. Kol užkūrė ugnį, visą skrabkę brėžùkų išbraižė Vvr. Suieškok brėžukus ir padek žiburį Dov. Veik jis prisipažino, kad prie šiaudų kūgio buvo su brėžukais pasibovyjęs prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.